Šiandien kaip niekad Vokietija ir Prancūzija tarnauja Europai ! [fr]

Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Laurent Fabius ir Guido Westerwelle.

Daugelį šimtmečių mūsų šalys buvo varžovėmis, priešininkėmis, netgi « paveldėtomis priešėmis ». Antro pasaulinio karo metu, šalių santykiai išgyveno patį dramatiškiausią laikotarpį, ypatingai dėl nacių diktatūros padarytų nusikaltimų. Turime suvokti šį istorinį matmenį, kad suprastume kokią ypatingą drąsą ir ryžtą parodė Konradas Adenaueris ir Šarlis de Golis 1963 m. sausio 22 d. pasirašydami Eliziejaus sutartį.

Sutarties tekstas – trumpas ir glaustas, bet jo turinys beveik revoliucinis : Vokietija ir Prancūzija vienodai įsipareigoja « pasiekti kiek įmanoma analogišką poziciją » visais svarbiais ekonomikos, politikos ir kultūros klausimais. Praėjus penkiasdešimčiai metų, ši sutartis nė kiek neprarado savo aktualumo. Preambulėje apibrėžtos gairės, - susitaikymas, jaunimas, solidarumas ir Europa, - mūsų partnerystės esmė. Nepaisant kasdienio gyvenimo vingių, bėgant metams jo dėka radosi tokia artima draugystė, kuri sieja tik labai nedaugelį tautų.

Amžius trukęs priešiškumas gali virsti gilia draugyste : tokią, visuotinai taikytiną, žinią neša Eliziejaus sutartis. Kadangi mums, vokiečiams ir prancūzams, pavyko susitaikyti. Šių dienų apklausos rodo, kad per 85 % tautiečių yra geros arba labai geros nuomonės apie kaimyninę šalį. Turime bendrą istorijos vadovėlį, Prancūzijos ir Vokietijos žandarmerijos kuopą, dvišalį televizijos kanalą ARTE ir dar daug kitų institucijų, palaikančių mūsų tautų dialogą ir integraciją. Prie to prisideda glaudūs ryšiai, siejantys abiejų šalių gyventojus. Šiandien skaičiuojame per 2000 užmegztų draugystės ryšių tarp Prancūzijos ir Vokietijos miestų; jie reikšmingai pasitarnauja stiprinant socialinius ir kultūrinius mainus.

Vis dėlto neturėtume pasiduoti iliuzijai, jog viskas klostysis savaime. Tai, kas buvo tikra vakar, yra tikra ir šiandien : jaunimas esti mūsų bendros ateities raktas. Mūsų misija - nuolat stengtis padėti abiejų šalių jaunimui suprasti, kaip svarbu pažinti kaimyną. Tai yra Prancūzijos ir Vokietijos jaunimo biuro nuopelnas, kad milijonai jaunų prancūzų ir vokiečių galėjo susitikti. Ir toliau tęsime darbą šia kryptimi.

Mūsų draugystę grindžia bendros vertybės. Ir mūsų šalyse ir tarptautinėje erdvėje esame prisiėmę įsipareigojimą ginti laisvę, toleranciją, pagalbą silpniesiems ir kultūros įvairovę. Nors per pastaruosius 50 metų, Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos sprendžiant svarbius bendro intereso klausimus kartais išsiskirdavo, mes įrodėme, kad galime suprasti kito poziciją ir esame pasiruošę rasti kiekvienai šaliai priimtiną sprendimą. Solidarizuodamosi ir stengdamosi rasti kompromisą, Vokietija ir Prancūzija siekia ir toliau drauge atremti didžiuosius nūdienos iššūkius, kad būtų užtikrintas ekonominis augimas ir klestėjimas, kad būtų skatinamos inovacijos ir švietimas, kad būtų apsaugota aplinka, kad būtų užtikrintas apsirūpinimas saugia ir tvaria energija, kad būtų rastas atsakymas į naujuosius kompiuterinės eros klausimus ir, kad būtų įgyvendintas mūsų įsipreigojimas ginti taiką, saugumą ir stabilumą pasaulyje. Prancūziją ir Vokietiją sieja abipusis pasiryžimas talkinti, kad Malis taptų laisva ir demokratiška valstybe, pajėgia spręsti dėl savo likimo. Drauge su ES partneriais mes ženkliai prisidėsime, kad ši Afrikos valstybė galėtų kurti savo ateitį.

Europa šiandien, daugiau nei anksčiau, yra mūsų bendradarbiavimo ašis. ES pasiekimai – bendroji rinka, laisvas asmenų ir prekių judėjimas, bendra valiuta, - būtų neįsivaizduojami be mūsų valios pastangų ir bendrų veiksmų. Mes norime, kad Prancūzijos ir Vokietijos draugystė toliau tarnautų šio projekto labui ir pageidaujančius kviečiame prie mūsų prisijungti. Kaip „Veimaro trejeto“ dalyvė, Lenkija pilnai įsipareigojo drauge su mumis darbuotis dėl labiau integruotos Europos. Būtų naudinga, jei susidarytų pirmų šalių savanorių ratas, tačiau kurti planus apie Europą „pagal užsakymą“, kurioje kai kurie galėtų pretenduoti į jos teikiamus privalumus ir nepaisyti savų pareigų, galimybės nebus.

Iššūkiai, kuriuos turėsime atremti yra milžiniški. Ekonomikos srityje prioritetai lieka tie patys - įveikti krizę ir ekonomikos pokyčius, konsoliduojant viešuosius finansus, o taip pat skatinant ekonomikos augimą ir solidarumą, kurie sudarytų sąlygas Europai ekonomiškai atsigauti ir įtvirtinti savo pozicijas konkuruojant su pasauliniais varžovais. Kad galėtume įsitvirtinti įvairiapusiame XXI-ojo amžiaus pasaulyje, turime būti pasirengę nuolat modernizuoti mūsų ekonomikas ir visuomenes, o taip pat, atėjus metui, toliau statyti Europos namus, stengiantis, kad ji būtų vis pajėgesnė atlaikyti krizes.

Mes ketiname kovoti su ES nuosmukio pavojumi. Ekonomikos sunkmečio metu ženkliai išryškėjo neraminančios populizmo ir nacionalizmo tendencijos. Vokietijos ir Prancūzijos įsipareigojimas toliau kurti Europą yra joms atsvara. Mūsų santykiai, kurie, žvelgiant į visumą, yra puikūs, galėtų daugiau nei anksčiau pasitarnauti kaip Europos variklis. Mes, užsienio reikalų ministrai ir Europos piliečiai, esame įsitikinę, jog pakitusiame kontekste „europinis refleksas“, kurį įgijo karo ir pokario karta, turėtų būti puoselėjamas. Pavojų, su kuriais teks susidurti, akivaizdoje, Europa nėra, kaip kartais teigiama, problema, ji turi būti sprendimas. Šiam tikslui patobulinimai yra būtini ir mes turime būti jų vykdytojai. Mes norime kurti Europą, kuri pilnai atitiktų žmonių lūkesčius, kad ji neatrodytų kaip kaina, kurią reiktų sumokėti, tačiau, visų pirma, kaip pažanga, kuri mūsų piliečiams kasdien pasitarnauja įgaudama padidintų laisvės, gerovės ir saugumo pavidalu. Štai ką mums šaindien pasakytų Šarlis de Golis ir Konradas Adenauris.

Tegyvuoja Prancūzijos ir Vokietijos draugystė !

Paskutiniai pakeitimai: 30/07/2014

Puslapio viršus