Pokalbis su Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje Francois Laumonier

Pone Ambasadoriau, Prancūzija stipriai darbuojasi dėl prancūzų kalbos plėtros pasaulyje, vis dėlto nuo anglų kalbos jos vartojimas gan stipriai atsilieka tiek pasaulyje tiek ir Lietuvoje. Kiek populiari yra prancūzų kalba pasaulyje ir kas yra daroma, kad kuo daugiau žmonių ją mokėtų ir, kad prancūzų kultūra apskritai didesnę įtaka Lietuvoje ir pasaulyje ?

P. Amb. Dėkoju, kad pradedame nuo šio klausimo, nes turiu prisipažinti, jog prancūzų kalba ir kultūra man tikrai labai rūpi. Prancūziškai kalba 220 milijonų žmonių visame pasaulyje, šia kalba kalbama penkiuose žemynuose, taip pat tai yra antroji ES kalba. Dėl prancūzų kalbos sklaidos mes dirbame išvien su Tarptautine frankofonijos organizacija (OIF), kuriai priklauso 75 šalys tarp kurių yra ir šalys stebėtojos – viena iš jų yra Lietuva. Ši organizacija ženkliai prisideda prie prancūzų kalbos sklaidos visame pasaulyje.
Kalbant apie prancūzų kalbos mokymą, mes iš tiesų stebime jos populiarumo sumažėjimą.

Jau apie 20 metų prancūzų kalbai nebetenka svarbi vieta tarp mokomų dalykų, tačiau mes stengiamės, kad prancūzų kalba užimtų svarbesnę vietą mokyklose. Ėmėme veikti keliose srityse. Keletoje vidurinių mokyklų imta dėstyti pagal integruoto mokymo „Emilio“ programą, mokant prancūzų kalbos ir kelių dalykų prancūzų kalba. Taip pat valstybinėse įstaigose dirbantys tarnautojai mokosi prancūzų kalbos. Mokomasi ir Prancūzų kultūros centre.

Mums talkina Tarptautinė frankofonijos organizacija. Bendradarbiaujame ir su universitetais – pageidaujančių mokytis prancūzų kalbos studentų skaičius nuolat auga. Štai ir mūsų aktyviai veikiantį Prancūzų kultūros centrą kiekvienais metais lanko apie 2000 žmonių, norinčių išmokti kalbėti prancūziškai. Negaliu nepasidžiaugti nauju, neseniai atidarytu prancūzų mokyklos pastatu.

Pasinaudodamas proga tik noriu priminti, kad kovas yra frankofonijos mėnuo, todėl penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose vyks tam skirti įvairūs renginiai, kuriuos rengsime bendradarbiaudami su Šveicarija, Kanada, Belgija, o taip pat Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Mes, žinoma, suvokiame, kad iniciatyvos imtis turime mes, siekdami parodyti, jog prancūzų kalba yra sietina ne vien tik su kultūra, kad ji taip pat yra ir privalumas jauno žmogaus karjerai.

JPEG

Pone Ambasadoriau, daug Lietuvos jaunų žmonių studijuoja JAV , įvairiose Europos valstybėse, bet Prancūzijos universitetai nėra tokie populiarūs. Kodėl ? Ir kas yra daroma, kad būtų vystomi ryšiai aukštojo mokslo srityje tarp dviejų valstybių ?

P.Amb. Visų pirma noriu pasakyti, kad jūsų klausimas yra labai teisingas. Tai yra tikras iššūkis, nes Prancūzijos universitetų įvaizdžiui kurti dedama nepakankamai pastangų ir, lyginant su anglosaksiškų valstybių universitetų įvaizdžiu, jis yra nekoks. Vis dėlto turime pripažinti, kad tarp Lietuvos ir Prancūzijos universitetų ryšiai yra gana tamprūs, vyksta nemažai dalykų. Štai, pavyzdžiui, nuo kitų metų ruošiamės išduoti jau bendrus abiejų šalių diplomus, taip pat yra planų bendrai ruošti daktaro laipsniui. Yra mokslinių projektų įvairiose mokslo srityse : matematikos, fizikos, chemijos. Dedamos pastangos stiprinti dvišalį bendradarbiavimą vadinamuose mokslo ir technologijos slėniuose. Visą informaciją apie Prancūzijos universitetus, studijų galimybes Prancūzijoje yra įmanoma rasti interneto svetainėje : http://www.campusfrance.org/
Norėčiau dar tik priminti vieną labai svarbų faktą, jog Prancūzijoje, kaip jums turbūt yra žinoma, laikomasi mokslų prieinamumo principo, todėl studijos yra beveik nemokamos.

Pone Ambasadoriau, 2007 metų rudenį tuometinis Lietuvos premjeras G.Kirkilas su oficialiu vizitu lankėsi Paryžiuje. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy tuomet pasiūlė pasirašyti dvišalę strateginės partnerystės sutartį. 2008 metų rugsėjo 4d. toji sutartis buvo pasirašyta tarp prezidento Nicolas Sarkozy ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, tačiau ką reiškia strateginė sutartis, starteginė partnerystė tarp Lietuvos ir Prancūzijos ?

Manau, galėtume pasakyti, kad strateginės partnerystės sutarties pasirašymas tarp Prancūzijos ir Lietuvos parodo jų bendrą valią stiprinti jau dabar puikius jų santykius, jiems suteikiant ypatingą reikšmę. Šiuo metu mes rengiamės pasirašyti veiksmų planą, kurį kaip tik dabar tobuliname. Šio plano pasekmes turėtume stebėti įvairiose gyvenimo srityse : politinėje, energetikos, gynybos, karinėje, ekonominėje, lingvistinėje ir kultūrinėje. Kaip matote, veiklos spektras yra išties platus.

Ar ekonominiai dvišaliai santykiai yra svarbūs ? Ar ekonomikos srityje mus siejantys santykiai yra stiprūs ?

Iš tiesų, turime pripažinti, jog nesame pirmasis Lietuvos ekonominis partneris, bet mes darome pažangą. Šiemet esame jau 10-as pagal svarbą Lietuvos ekonomikos partneris. Nemažai Prancūzijos kompanijų domisi ir nori joje plėtoti savo veiklą bei ieško joje sau partnerių. Reikia paminėti, kad Lietuvoje veikia apie 60 prancūzų įmonių ir jų filialų, gan giliai įsišaknijusių ekonominiame gyvenime. Svarbu pažymėti, kad jos nepabėgo iš Lietuvos užklupus sunkmečiui. Yra ir džiugių faktų, kuriais norėčiau pasidalinti. Prieš porą metų Lietuvoje įsikūrė svarbi finansų grupė „Société générale“, be jos yra ir kitų įmonių. 2011 metų antrame pusmetyje ketina pradėti veiklą Prancūzijos hipermarketų tinklas „E. Leclerc“.

Manau, jog ši įmonė prisidės palengvindama smarkiai pabrangusio pragyvenimo Lietuvoje naštą. Turiu sutikti, jog mes turime dėti dar daugiau pastangų, tačiau turime stengtis matyti ir tai, kas vyksta pozityvaus, pvz. energetikos ir aplinkosaugos srityje. Mes taip pat matome daug privalumų, kurie galėtų pritraukti Prancūzijos įmones. Kita vertus, reiktų atidžiau pažvelgti į tuos „signalus“, kuriuos siunčia valstybė kitų šalių įmonėms, pvz., ypatingai čia norėčiau pabrėžti juridinį stabilumą ir abipusį pasitikėjimą. Labai svarbu, kad šalis siektų sudaryti palankias sąlygas juridiniam stabilumui ir abipusiam pasitikėjimui.

JPEG

Pone Ambasadoriau, vienas svarbus nerimą keliantis klausimas Lietuvos politinei bendruomenei ir apskritai jos visuomenei yra laivo „Mistral“ pardavimas Rusijos federacijai. Lietuvos vyriausybė yra sunerimusi, kad galingos puolamosios karinės technikos pardavimas Rusijai yra pernelyg ankstyvas ir liudija Prancūzijos solidarumo stygių. Estija, Latvija ir Lenkija, kurios yra ir ES ir NATO šalys, o taip pat būsimos NATO narės Ukraina ir Gruzija irgi išsakė savo susirūpinimą dėl šio pardavimo. Kokie yra Prancūzijos pozicija, kodėl tie laivai yra parduodami ? Ar jie parduodami tik kaip laivai, ar jie parduodami su pilna karine ir moderniausia kompiuterine technika ?

„Mistralio“ pardavimas, kaip jums turbūt žinoma, atspindi Prancūzijos politinę valią ekonominio sandėrio keliu pagerinti ekonominę Prancūzijos padėtį. Šis sandoris mums reiškia 5 milijonus darbo valandų darbuotojams. Šis skaičius atitinka 4 darbo metus 1000 žmonių. Kita vertus, Prancūzija siekia įtraukti Rusiją į tarptautinių problemų sprendimą. Mes negalime reikalauti, kad Rusija dalyvautų sprendžiant tarptautines problemas, jei pasaulio scenoje nežiūrime į ją kaip į partnerę. Mes norime su ja bendrauti kaip su tolygia partnere. Manau, kad laikas atverti akis ir pamatyti, jog šaltojo karo laikai baigėsi ir dabar tikrai nėra per anksti padaryti išvadas,net jei, turiu su tuo sutikti, visos problemos nėra išspręstos, ir megzti artimesnius santykius su Rusija, taip pat ir ginkluotės srityje. Mano manymu, tokie Prancūzijos veiksmai padeda įtraukti Rusiją, kaip dalyvę ir stiprinant ryšį su ja, žinoma, prisideda stiprindami ES saugumą.

Mane stebina kritika dėl mūsų neva nepakankamo solidarumo ar skaidrumo. Būtini pasitarimai vyko Europos sąjungoje ir NATO, neminint vidinių komisijų Prancūzijoje, tiriančių ar tam tikras pardavimo planas neprieštarauja Prancūzijos pasirašytiems tarptautiniams susitarimams. NATO nerado preižasčių prieštarauti šiam planui. Nė iš vieno nesusilaukėme būgštavimų, kad jis galėtų pakenkti santykių pusiausvyrai tarp Rusijos ir NATO, nei pakenkti padėčiai Baltijos jūros regione. Kaip žinote, 2010 metų vasarį Prancūzijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos reikalams buvo atvykęs į Lietuvą ir pristatė šį planą, todėl manome, kad mūsų veiksmams nestigo skaidrumo. Norėtųsi paklausti, ar kitos keturios šalys, drauge dalyvavusios Rusijos surengtuose viešuosiuose pirkimuose elgėsi taip pat skaidriai ? Antra vertus, negaliu nepakalbėti ir apie kitą solidarumo medalio pusę. Juk niekam ne paslaptis, jog „solidarumo“ sąvoka apima ir laikymąsi visoms NATO narėms vienodai nustatyto reikalavimo, skiriant apibrėžtą BVP dalį bendrai gynybai. Žinome, jog ne visos NATO narės skiria nustatytą BVP dalį. Prancūzija, žinoma, supranta, kad ne kiekvienos šalies galimybės tai leidžia, tačiau nori pažymėti, kad Prancūzija prisideda prie šio bloko saugumo, skirdama reikiamą BVP dalį.

Kalbant apie papildomus Prancūzijos įsipareigojimus Lietuvos politinėje ir gynybos srityse, liudijančius jos geranoriškumą, turint minty „Mistralio“ operaciją, galiu atsakyti, jog mes esame visiškai geranoriškai nusiteikę, ir nemanau, kad nors vienas čia esantis galėtų tuo suabejoti, žvelgiant į mūsų dedamas pastangas dvišalių santykių srityje. Tikrai nemanau, kad šis „Mistralio“ laivo pardavimas kaip nors statytų į pavojų Lietuvos saugumą. Mes taip pat dedame pastangas, kad mūsų dvišaliai santykiai stiprėtų ne vien tik politinėje ir gynybos srityje, mes siekiame plėtoti bendradarbiavimą. Šis veiksmų planas apie, kurį jums jau minėjau pradžioje, ties kuriuo dabar darbuojamės ir stengiame patobulinti, kaip tik juo mes ir siekiame plėtoti bendradarbiavimą platesniame sričių spektre. Be kitų, norėčiau paminėti minų karo sritį, taip pat oro patrulių apmokymo sritį, energetinio saugumo sritį ir kitas. Paminėjau čia bent kelias, kad būtų matyti, jog mūsų bendradarbiavimo užmojai yra platūs.

Pone Ambasadoriau, tai kokie yra pagrindiniai dvišalio bendradarbiavimo aspektai gynybos srityje ?

Čia būtų galima kalbėti ir apie patruliavimą Baltijos oro erdvėje, apie oro policiją ir kt.
Pasikartojantis dalyvavimas mūsų oro pagėgų, kurios būna dislokuojamos Šiauliuose, NATO oro policijos misijoje yra pagrįstas mus naryste NATO, o taip pat, mano manymu, puikiais dvišaliais santykiais. Pirmą kartą dalyvavome 2007 metais, vėliau 2010 m., visai netrukus jie sugrįš 2011 metų gegužę, o dar kitas dalyvavimas planuojamas 2013 metais. Visa tai liudija mūsų santykių ir bendradarbiavimo tamprumą. Toks bendradarbiavimas mums atrodo normalus, jis yra grindžiamas mūsų naryste NATO bei puikiais dvišaliais santykiais. Labai džiaugiamės mūsų oro pilotų indėliu oro misijoje. Žinome, jog jiems čia atvykus viskas labai gerai klostosi, kareiviai būna patenkinti būdami čia ir prididėdami prie NATO saugumo.

Pone Ambasadoriau, kiek artimi vis dėlto yra Rusijos federacijos ir Prancūzijos santykiai. Ar jie gali būti grėsmė ES narei Lietuvai ?Ar jie gali būti iššūkis mums ?

Mes gerai pažįstame rusus ir jau ilgą laiką. Mes buvome jų sąjungininkais. Jie buvo mūsų sąjungininkais. Mes taip pat ir kariavome vieni prieš kitus.Mūsų santykiai yra dinamiški, tamprūs, atviri, juose nėra naivumo. Toks pagrindas laiduoja gerų santykių plėtrą. Taip pat manu, jog šie santykiai yra grįsti iššūkių, kuriuos turėsime atremti, analize. Turime žinoti, jog problemų su kuriomis susiduriame šiandieninėje pasaulinėje scenoje, negalėsime išspręsti veikdami be Rusijos ar prieš ją. Turime su ja jungtis tam, kad išspręstume daugelį problemų, kaip antai : terorizmas, fanatizmas, narkotikai, internetinis nusikalstamumas, ginklų ir pavojingų medžiagų platinimas. Be Rusijos ar prieš ją mes to nepajėgsime. Turime būti drąsūs ir ieškoti naujų kelių, kaip keisdami stereotipus galėtume bendradarbiauti. Man regis, kad būtent tokiu, protu pagrįstu bendradarbiavimu, mes geriausiai prisidėtume prie pasaulinio saugumo.

Koks Prancūzijos Respublikos požiūris į Baltarusijos Respubliką ir jos prezidentą Alksandrą Lukošenką ?

Mes laikomės ES pozicijos. Beje, mes aktyviai prisidėjome ją apibrėžiant. Laisvė, demokratija, žmogaus teisės, valstybės pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms yra baltarusių siekiamybė. Šios teisės negali priklausyti nuo Baltarusijos vadovo malonės. Prancūzija taip pat nori prisidėti prie Baltarusijos pilietinės visuomenės augimo, pavyzdžiui paremdama Baltarusijos universitetą Vilniuje. Kita vertus, mes laikomės tos pačios pozicijos kaip ir Lietuva – rezervuotai žiūrime į ekonomines sankcijas Baltarusijai, nes nesame tikri dėl teigiamo šių priemonių poveikio pilietinei visuomenei.

Prancūzija yra labai aktyvi Afrikoje ir arabų pasaulyje. Pone Ambasadoriau, kas dabar vyksta arabų pasaulyje ?

Žiūrint į šiandieną,nėra sunku įžvelgti įvykių Tunise ir Egipte prasmę, tačiau nuspėti įvykių eigą ateityje yra kur kas sudėtingiau. Šių šalių gyventojai, ilgai kentę priespaudą, nori išsilaisvinti ir tas juos užvaldęs įkarštis yra suprantamas. Jie nori tų pačių nepaneigiamų žmogaus laisvių ir teisių, kurių trokšta ir mano ankščiau minėti Baltarusijos piliečiai. Tačiau, kalbant apie ateitį, ar iš tiesų tos šalys pasirinks demokratijos kelią, ir joms pavyks eiti tuo keliu, nežinome. Taip pat nežinome, ar jos sugebės įdiegti savo visuomenėse pilietines teises. Ar jų viltys sužlugs, ar jos pasuks obskurantizmo keliu – to negalime žinoti. Tačiau gal būt mes, laisvosios šalys, - šalys, kurių piliečiai pažįsta laisvo gyvenimo tikrovę, ką reiškia būti laisvam ir atsakingam, žinančiam savo teises, galbūt mes galėtume padėti šioms šalims rasti kelią į demokratiją ir pilietinę visuomenę, kurių jie taip ryžtingai siekia.

Pone Ambasadoriau, paskutinis klausimas : Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie įvertindami istorinę praeitį, istorines tendencijas, galvoja, kad Vakarų Europos valstybės yra pernelyg pragmatiškos ir mažesnės šalys, tokios kaip Lietuva, gali kliautis tik istoriniais savo sąjungininkais JAV, o ne Vakarų Europos šalimis, nes jos dažnai pragmatiniams, o ne vertybiniams dalykams teikia pirmenybę. Ką galėtumėte atsakyti į tam tikros visuomenės dalies nuogastavimus ?

Prancūzija yra seniausia JAV sąjungininkė. Ji pirmoji pripažino Amerikos sukilėlius kaip tautą.Mūsų santykiai prasidėjo žymiai anksčiau, o 1777m. Prancūzija prisidėjo prie amerikiečių pergalės prieš Britų imperiją. Šiandien transatlantiniai santykiai išlieka esminiu Prancūzijos užsienio politikos dėmeniu, tai pat labai svarbiu jos gynybos struktūros dėmeniu.

Šiandien JAV yra pagrindinis mūsų dialogo partneris NATO, kurio narė mes esame. Tačiau tai nėra vienintelis mus dominantis dėmuo. Prancūzija jau seniai stengiasi sudaryti sąlygas NATO palaikančiam europiniam ramsčiui, kuris galėtų patikinamai prisidėti prie bendros euroatlantinės gynybos. Negalima amžinai būti tik saugumo sutarties klientais ir nuolat siekti trečiosios šalies pagalbos, kuri vis skubėtų mūsų gelbėti pavojaus ar nesėkmės atveju. Mes turime veikti taip, kad nusistovėtų pusiausvyra. Žinoma, ES turi bendradarbiauti su JAV, kad ji galėtų kliautis mumis kaip patikimu partneriu.
Mes drauge turime vienytis ir veikti taip, kad būtų užtikrinta bendra gynyba. Nė viena Europos šalis pati atskirai to pajėgti negali, net ir didžiausias pastangas šioje srityje dedančios šalys – turiu minty Prancūziją ir Didžiają Britaniją – to nepajėgs, ir todėl ES šalys neturi kitos išeities, jos turi dėti pastangas ieškodamos partnerio, svaraus ramsčio NATO šalims. Dvišaliai santykiai šioje srityje tiesiog neturi ateities.
Kai dėl antrosios jūsų klausimo dalies, kurioje paliečiamos vertybės, norėčiau pasakyti, kad mes neišduodame Senosios Europos siekdami, kad Europos gynyba būtų pakankamai galinga, kad ji būtų patikima ir nepamainoma JAV sąjungininkė ir įvykdytų savo NATO įsipareigojimus, mėgindama įveikti praėjusių laikų priešiškumą.

Mūsų veiksmai prisideda prie bendro saugumo, nes jais mes stengiamės įtraukti mūsų ankstesnį priešą į dialogą ir bendradarbiavimą, sprendžiant problemas drauge ir laikant jį tolygiu partneriu.
Manau, jog būtent tokiu būdu mes galime priimti šiandienos ir ateities iššūkius ir tikrai realiai prisidėti prie Lietuvos saugumo.

Dėkoju ponui François Laumonier, Prancūzijos ambasadoriui Lietuvoje. Tai buvo Lietuvos radijo laida « Dienos tema ». Laidą vedė Tomas Dapkus. Iki kitų susitikimų.

Dernière modification : 29/07/2014

Haut de page