Liepos 14-osios šventė Prancūzijos rezidencijoje [fr]

Ambasadorius liepos 14-ąją rezidencijoje paminėjo su Prancūzijos bičiuliais ir prancūzų bendruomene.

JPEG

Josvydo Elinsko nuotrauka, 15min.lt

Tarp beveik 600 susirinkusių svečių buvo galima išvysti ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministrus, Seimo vicepirmininką p. Gediminą Kirkilą, Kauno merą p. Visvaldą Matijošaitį, Šiaulių merą p. Artūrą Visocką, Plungės merą p. Audrių Klišonį ir daugybę kitų diplomatijos, ekonomikos, žiniasklaidos bei kultūros pasaulio atstovų.

,,Marselietę’’ atliko kariai iš šiuo metu Lietuvoje dislokuoto prancūzų sausumos pajėgų kontingento. Kontingentą sudaro 300 karių, kurie atvyko su savo karine technika. Lietuvos kariuomenės kontingentas atliko ,,Tautišką giesmę‘‘.

Vėliau ambasadorius sakė šią kalbą :

Ponai ministrai,
Ponai Seimo nariai,
Ponios ir ponai ambasadoriai,
Ponai merai,
Ponios ir ponai Prancūzijos bičiuliai,
Brangūs tautiečiai,

Liepos 14-osios šventė, jos laisvės, lygybės ir brolybės vertybės lemia, kad šis sodas tampa Jūsų sodu, o man suteikta garbė Jus priimti pas Jus, nes mes esame pas mus, mes visi esame tarp mūsų.

Virš mūsų galvų šiandien sklandantys lietaus pritvinkę debesys, kurie, laimei, dar nepratrūko, mums primena kitus, labiau politinius debesis : tarptautines įtampas, iššūkius daugiašalėms normoms ir institucijoms, populistines demagogijas be sienų.

Šiais metais švenčiame Lietuvos valstybingumo šimtmetį, kuris lemia Lietuvos, kuri niekada nesiliovė būti Lietuva, atgijimą tarptautinėje arenoje, ir aiškiai matome, kad kalbame esamuoju laiku ir apie pasaulį, kokį norime matyti.

Su šia dvasia ir šiuo tikslu Prancūzija pasisiūlė lapkričio 11 d. Paryžiuje priimti per šimtą valstybių ir vyriausybių vadovų Taikos forume, kuris taip pat sukvies ekonomikos, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, profsąjungų, religinės bei pilietinės visuomenės veikėjus, kad kartu galėtume rasti sprendimus mūsų dienų globaliniams iššūkiams : terorizmui, saugumui, migracijai, klimato kaitai, informacijos internete iškreipimui.

Kalbant apie dvišalį lygmenį, šie Lietuvos šimtmečio metai yra pažymėti darna, kurią aš vadinu ,,Franko-Lietuva’’. Tai yra mažiau nei teritorija, daugiau nei idėja, tai bendrų siekiamybių, interesų bei abipusio solidarumo tinklas.

Taigi šie metai yra tam tikros europinės kultūros dalijimosi metai. Juos švenčiame Orsay muziejuje su Čiurlionio simbolizmu, švenčiame Vilniuje su Paryžiaus mokyklos litvakų pasauliu ir Chwolès palikimu, švenčiame ir su Antanu Sutkumi bei jo įamžintu pokario laikotarpiu, kada Lietuva išliko europietiška, švenčiame ir su Erasmus karta Klaipėdoje, su sukurta šiuolaikinio šokio struktūra įsišaknijusia bendradarbiavime su Klaipėda.

Šis dalijimasis europietiška kultūra vyksta ir su Kaunu, mes glaudžiai įsipareigojame kartu su miestu įgyvendinti Europos kultūros sostinės ambiciją 2022 metais, išskirtinį 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečių architektūrinį paveldą įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą, taip pat padėti Kaunui labai stipriame projekte : simbolinėje ir politinėje erdvėje įamžinti Emanuelio Levino, ryškios asmenybės jungiančios Lietuvą ir Prancūziją, atminimą.

Kadangi kultūra yra visuomet daugiau nei tik kultūra, šie metai taip pat yra ir didžių politinių dialogų metai. Vieną jų jau matėme balandžio 9 d., kuomet Respublikos Prezidentė buvo pakviesta į Eliziejaus rūmus.

Kaip kultūra yra daugiau nei vien kultūra, tai taip pat yra ir didūs karinio solidarumo metai. Po jau ne kartą vykdytos oro policijos misijos, Prancūzija šiais metais į Lietuvą atsiuntė 300 karių kontingentą su karine technika.

Ir kadangi kultūra yra daugiau nei tik kultūra, tai taip pat ir lemiami europinio ėjimo kartu ir dialogo metai, taip pat ir parlamentiniu lygmeniu, gvildenant pasiūlymus, kad ši mus vienijanti ir saugojanti Europa gyvuotų ir klestėtų savo suvereniame ir demokratiškame kelyje.

Dėl šių visų priežasčių, dėl šių skirtingų priežasčių, dėl smalsumo, dėl draugystės, norėčiau prieš Jus taip gausiai susirinkusius nebedelsdamas pasakyti, teigti ir palinkėti : Tegyvuoja Lietuva ! Tegyvuoja Respublika! Tegyvuoja Prancūzija !

14 juillet 2018

Paskutiniai pakeitimai: 01/08/2018

Puslapio viršus