Ambasados istorija

Ambasados sodelis - JPEG

Prancūzijos ambasada Vilniuje įsikūrė 1995 metais architektūriniame ansamblyje, esančiame istoriniame Vilniaus senamiestyje, į pietus nuo Vilniaus Universiteto, senojo žydų kvartalo šiaurės rytuose. Jis susidarė keliais etapais. Pastatų grupė pirmą kartą paminėta XVI a. viduryje, kai medinį ir mūrinį namus nusipirko Žygimantas Augustas. Jie buvo sujungti ir 1636 m. atiduoti Jėzuitams, kurių iniciatyva iškilo mūrinė tvora. Ansamblio kontūrai susiformavo XIX amžiaus pirmoje pusėje ir XIX amžiaus pradžioje įgijo dabartinius juosiančius pailgą kiemą ansamblio kontūrus.

1804 m. Vilniaus Universitetas juos nupirko už 11.000 olandiškų dukatų. Nepakitusi beveik iki mūsų dienų ši namų grupė buvo pritaikyta apgyvendinti pakviestus dėstyti Vilniuje užsienio profesorius. Vienas iš jų - garsiausias Vienos medicinos daktaras Jozefas Frankas, kuris prancūziškai parašė memuarus, puikų dokumentą apie XIX amžiaus Vilnaus istoriją ir kurio vardas išliko atmintyje ir siejamas su šiuo namu. Kita garsi pavardė, susijusi su šio puikaus pastato istorija, yra rašytojas Stendalis. Anri Beilis (vėliau išgarsėjęs Stendalio vardu), paskirtas tvarkyti Napoleono armijos aprūpinimo reikalų, kurį laiką gyveno šiuose namuose (dabartiniame Kultūros centre) 1812 metais Napoleono kariuomenei traukiantis iš Rusijos. 2001 m. buvo atrasta nuo 10 iki 15 tūkstančių Didžiosios Napoleono Kariuomenės karių kaulų, kurie yra laikinai eksponuojami Lietuvos Nacionaliniame Muziejuje. Apie 3000 kaulų buvo palaidota Antakalnio kapinėse.

Prancūzijos ambasada žiemą - JPEG

1993-1994 m. buvo restauruojama ir įrengta Kanceliarija o 1997-1998 Kultūros Centras. Šie darbai buvo vykdomi bendradarbiaujant prancūzų ir lietuvių specialistams ir vadovaujant Paryžiaus architektui Fransua Peron. Franko-Stendalio namas yra puikus vėlyvųjų viduramžių ir neoklasicizmo pavyzdys, čia susilieja paprastų Vilniaus miestiečių ir turtingų aristokratų pastatai. Ypatingą dėmesį reiktų atkreipti į kanceliarijos pirmo aukšto skliautus ir atidengtus piešybos elementų fragmentus. Puošni girlianda nutapyta ant vienos Kanceliarijos kiemo sienos, tai vienintelis išlikęs anuomet, matyt, Vilniuje XIX a. paplitusios puošybos pavyzdys.

Paskutiniai pakeitimai: 01/03/2011

Puslapio viršus